žiniūnas

žiniū̃nas, -ė smob. (2) OGLII206, KŽ 1. Sdr, Srv žr. 2 žinovas 1: Čia žiniū̃no važiuota Ėr. Panašu, kad žiniū̃no užmušta Trs. Ji tokia žiniū̃nė, mokyta per kvarabą Klvr. Gudrus žiniū̃nas Vlkv. Kalbos patobulinimu užsiėmė Čelakauskas, vienas iš geriausių tėviškos kalbos žiniūnų A1885,186. 2. Bru, BŽ177, DŽ, NdŽ, KŽ žiniuonis, burtininkas: Tokiuose laikuose nebėr žiniū̃nų Ėr. Netoli Anykščių seniau gyvenęs toks žiniūnas, kuris žmones nuo visokių ligų gydydavęs LTR(Aln). Žiniūnas senas senas, apsamanojęs, apkerpėjęs, pažaliavęs kaip miško kelmas E.Miež. Dar žiniūnės pataria: nepirkit jokių daiktų turguje, ypač panešiotų rūbų ir pagalvių LTR(Ds). Moteriškė, kaip kokia žiniūnė, pasakojo apie ateitį rš.